Depresija – gyvenimas su sergančiuoju
Ilgai galvojau, nuo ko pradėti kalbėti apie gyvenimą su tuo, kuris serga depresija. Galiausiai apsisprendžiau tiesiog pasidalinti klientės laišku (su jos sutikimu, žinoma), kuris puikia atspindi, kokius išgyvenimus patiria artimieji, kai šalia yra nuo depresijos kenčiantis asmuo.
„Erikai, aš pavargau. Taip stipriai pavargau, tarsi depresija būtų diagnozuota man, o ne vyrui. Mano gyvenimas neteko džiaugsmo, vizijos. Kasdienybė tapo liūdna, nenoriu eiti į darbą, bendrauti su žmonėmis. Man trūksta palaikymo ir esu vieniša. Jaučiuosi, tarsi kartu su vyro liga išeitų ir mano gyvenimas. Nesusitvarkau su savimi…“
Kai vienas iš šeimos narių suserga depresija – ji apgaubia visą šeimą. Dažnu atveju tai pastebima ne iš karto. Bet partnerio mintys, elgesys pamažu keičiasi. Jis būna labiau pavargęs, nuliūdęs, nusivylęs. Tačiau artimieji dažnai randa įvairių pateisinimų pastebėtiems pokyčiams – „jis/ji galbūt pavargo darbe, juk taip jaustis normalu“ arba „jis/ji dažniau išgeria alkoholio, bet tai suprantama – juk kiekvienam reikia atsipalaiduoti“.
Sunkumai prasideda tuomet, kai šeimos nariai, kupini meilės ir rūpesčio, galiausiai nutaria nepasiduoti, pamėginti išspręsti partnerio sunkumus, išsklaidyti liūdesį, nusivylimą, ir jo gyvenime surasti prasmę. Deja, artimųjų bandymai kištis, gelbėti ar sakyti, kaip reikia elgtis, gali sukelti antrajai pusei dar didesnį pyktį. Tuomet šeimos nariai pasijunta bejėgiai. Jie neberanda išeities, nežino, ką toliau daryti. Galiausiai ima vystytis tarpusavio nesupratimas. Viena pusė nesupranta, kas nutiko, kokios problemos slegia, kita ne tik jaučiasi nesuprasta, bet tuo pačiu nesugeba ir paaiškinti, kas vyksta.
Atsidūręs šalia sergančiojo depresija žmogus gali mėginti prisiimti atsakomybę už jo vidinį pasaulį. Tokiu atveju dažnai neišvengiamai kyla kaltės ir nusivylimo jausmai, nes nepavyksta niekuo padėti. Tuo pačiu susiduriama ir su bejėgiškumu – artimieji yra bejėgiai pakeisti sergančiojo vidinį pasaulį. Ir kuo labiau stengiamasi tai daryti, tuo labiau eikvojamos savo jėgos.
Dažnai gali apimti ir noras palikti partnerį. Tai suprantama. Juk ilgą laiką tai buvo geras vyras ar žmona, ir staiga jis/ji tapo šaltas/-a, abejingas/-a, paskendęs/-usi savo išgyvenimuose. Susidaro įspūdis, kad meilė kažkur išgaravo, antroji pusė jaučiasi nereikalinga, nesvarbi. Vis dėlto reikėtų aiškiai suvokti, kad depresija pakeičia žmogaus elgesį. Tačiau ši liga daro įtaką ne partnerio asmeninėms savybėms, bet jo vidiniam skausmui, išgyvenimams – t. y. emocijoms. Žinoma, kiekvienas turi teisę rinktis ir bėgimas nuo tokios situacijos, į kurią įklimpo santykiai, yra vienas iš variantų. Bet yra ir kitas. Deja, gerokai sudėtingesnis abiem pusėms. Visgi jame yra daug prasmės. Kartu įveiktas sunkus etapas ir nueitas kelias sukuria didesnį artumą, ryšį, pasitikėjimą vienas kitu.
Būti šalia žmogaus, kuris serga depresija, yra labai sunku. Tenka susitaikyti ir priimti ne tik partnerio negatyvius jausmus, tačiau tuo pačiu ir išsklaidyti savo liūdesį, nusivylimą. Kaip padėti sau ir antrajai pusei?
Pirmiausia svarbu suvokti, kad depresija nėra tiesiog bloga žmogaus nuotaika ar tingėjimas. Tai sunki liga. Depresija sergančiam asmeniui labai reikia aplinkos palaikymo. Todėl jokiu būdu nežeminkite jo, nekaltinkite tinginyste, nevadinkite nevykėliu – jis dabar serga ir negali jaustis laimingas.
Dažnai pasitaiko ir tokia problema, jog partneris nesutinka apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą ilgalaikei terapijai arba nepripažįsta savo būsenos. Šiuo atveju reikėtų įsidėmėti, kad mėginimai prievarta nutempti ten yra ne jūsų atsakomybė. Jūs nesate atsakingi už tai, kad ir kaip bebūtų tai sunku priimti. Viskas, ką galite padaryti, tai palaikyti, pasidalinti savo rūpesčiu ir pasiūlymais pradėti gydytis. Taip pat pamėginti įtikinti tuo, kad depresija nėra gėdinga, kaip ir lankymasis pas psichologą ar psichoterapeutą. Tai yra normalus procesas, kuriam ryžtasi labai daug žmonių. Psichoterapija yra savęs pažinimo kelionė, o ne etiketės užklijavimas. Depresija – liga, kuri gali užklupti kiekvieną. Bet partneris turi pasirinkti, ką jam daryti ir kaip gyventi.
Gyvenimas su sergančiu depresija nereiškia, kad reikia pamiršti rūpintis savimi. Tai svarbu ne tik jums, tačiau ir partneriui. Suprantama, kad pirmas impulsas, kai artimas žmogus serga, yra pasirūpinti juo. Tačiau gera jūsų nuotaika – tai galimybė priartinti antrąją pusę prie didesnio gerumo. Būkite atviri, dalinkitės, kaip jums sekasi, savo naujienomis, pasiekimais. Pasakokite, kaip smagiai praleidote laiką. Tai padės antrajai pusei pasidžiaugti už jus ir primins, kad gyvenime gali būti gerų dalykų. Tuo pačiu tai padės partneriui nejausti tokios didelės kaltės, kad jo būklė griauna jūsų savijautą ir šeimą, kad dėl jo jūs kenčiate. Jūs neprivalote aukoti savo svajonių dėl artimo žmogaus ligos. Taip, tai dažnai gali būti sudėtinga. Todėl pamąstykite apie tai, kaip galėtumėte išsklaidyti savo nerimą. Galbūt padėtų sportas, aktyvus laisvalaikis, fotografijos kursai ar pan. Žinoma, rekomenduoju apsvarstyti ir lankymosi pas psichologą ar psichoterapeutą galimybę. Mat tai galėtų padėti išgyventi šį laikotarpį ir geriau suprasti save bei partnerį.
Depresija sergantis žmogus yra demotyvuotas. Jis pasyvus, neturi energijos. Todėl svarbu, kad padėtumėte jam išlaikyti aktyvumą tame lygyje, kiek jis yra pasiruošęs, ir po truputį, mažais žingsneliais tas ribas plėsti. Galite siūlyti įvairias bendras veiklas, kurios nereikalautų nei fizinių, nei emocinių pastangų. Tai gali būti pasivaikščiojimas po parką, bendrai ruošiama vakarienė, filmo žiūrėjimas kartu ir t. t. Tik šie užsiėmimai neturi būti rutiniški ar nuobodūs. Dar vienas reikšmingas niuansas – būtinai įvertinkite ir padėkokite už pagalbą. Taip sergantysis pajus, kad gali būti vertingas ir naudingas, kad jis yra svarbus. Tiesa, vertėtų įsidėmėti, kad neturėtumėte reikalauti, jog partneris įsitrauktų į tam tikrą veiklą kartu. Viskas, ką jūs galite padaryti – tai pasiūlyti.
Ne ką mažiau reikšmingas niuansas – perdėtų lūkesčių neturėjimas. T. y. nesusikurkite iliuzijos, kad palaikysite savo artimąjį, būsite kantrus, priimsite jį ir staiga jis pasveiks. Tokie lūkesčiai gali sukelti tik dar didesnį nusivylimą ir bejėgiškumo jausmą. Pokyčiai depresija sergančio žmogaus gyvenime paprastai įvyksta per ilgą laikotarpį, o tam tikrais atvejais neįvyksta apskritai. Bet tai nepriklauso nuo jūsų – turite tai suprasti. Mokykitės džiaugtis mažiausiais laimėjimais, pasikeitimais – kuklia partnerio šypsena ar smulkia jo iniciatyva.
Susitaikykite su tuo, kad žmogus, sergantis depresija, išgyvena įvairius prieštaringus jausmus. Jie gali svyruoti nuo savęs iki jūsų kaltinimo arba nuo liūdesio iki pykčio. Pasiruoškite tam, kad partneris gali pykti be jokios priežasties ir tai nukreipti į jus. Mėginkite nepriimti to asmeniškai ir stenkitės suprasti – tai liga rodo savo jėgą ir žlugdančią galią.
Kad ir kaip kartais būtų sunku, gal net nemalonu ar nejauku, tačiau jei depresija sergantis asmuo ryžtasi dalytis savo jausmais (kad ir kokie jie būtų) su jumis, nenusisukite, išklausykite. Tai geras ženklas, kuris rodo, kad jis laiko jus artimiausiu žmogumi ir dargi pasitiki tiek, kad išpasakoja aštriausius savo išgyvenimus. Garsiai išsakytos emocijos išlaisvina jį iš to gniužulo, kuris spaudžia iš vidaus.
Taip pat mėginkite vengti konfliktų. Tiesiog nesivelkite į juos, nes tai neatneš nieko gero, nepadės rasti reikalingų sprendimų. Mėginkite priimti sergančiojo jausmus, išgyvenimus ir būkite šalia nereikalaudami nei iš jo, nei iš savęs kažką su tais jausmais daryti.
Ir pabaigai dar kartą noriu pabrėžti – nuo jūsų priklauso labai nedaug. Todėl pagrindinė užduotis – išmokti džiaugtis mažyčiais pasikeitimais. Be to, jau vien paprastas buvimas šalia yra tas vaistas, kurį galite maksimaliai suteikti.
Parengė: Psichologas – psichoterapeutas Erikas Siudikas
