Panikos atakos: ką turėtumėt žinoti?

Kiekvienas mūsų gyvenimas yra kupinas išbandymų, iššūkių ir netikėtų sunkumų. Vienas iš tų sunkumų, su kuriais gali susidurti žmogus, yra panikos atakos. Tai yra staigios ir intensyvios baimės, nerimo bei fizinės įtampos priepuoliai, kurie gali pasireikšti be jokio išankstinio perspėjimo. Šiame straipsnyje aptarsiu panikos atakas ir jų gydymo būdus, pasinaudodamas egzistencinės krypties psichoterapijos principais.

Kas yra panikos ataka?

Panikos ataka yra staigus ir intensyvus nerimo bei baimės priepuolis, kuris dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, kvėpavimo sunkumai ir kiti nemalonaus pobūdžio pojūčiai. Žmonės, patiriantys panikos atakas, dažnai bando išvengti situacijų, kurios gali sukelti šį išgyvenimą, ir tai gali labai apriboti jų gyvenimą.

Mano akimis, gyvenimas, kasdienybė, tarpasmeniniai santykiai – tai filosofija. Nuo gyvenimo kaip tokio supratimo, pažinimo, krypties ir prasmės matymo priklauso mūsų vidinė būsena. Tai reiškia, kad neišvengiamai esame priversti ieškoti gyvenimo prasmės ir stengtis suvokti save bei savo vietą pasaulyje tam, kad jaustumėmės tvirtai ir emociškai stabilūs. Taikant egzistencinės psichoterapijos priemones, galime suprasti panikos atakas gilesniu lygmeniu.

Kodėl žmonės patiria panikos atakas?

Egzistencinė kryptis psichoterapijoje teigia, kad panikos atakos gali būti siejamos su gyvenimo prasmės ieškojimu ir suvokimu. Žmogus, kuris susiduria su panikos atakomis, gali pajausti, kad jis prarado gyvenimo kontrolę arba jaučiasi neapsaugotas nuo neprognozuojamų gyvenimo įvykių.

Svarbu suprasti, kad panikos atakos gali atsirasti kaip emocinė reakcija į egzistencinius iššūkius, susijusius su mirtimi, laisvumu, vienatve ar prasme. Egzistencinė kryptis padeda žmonėms suprasti, kad jų nerimas ir baimė gali būti glaudžiai susiję su jų gyvenimo filosofija ir vertybėmis.

Taip pat, mano akimis, panikos atakos yra emocinio nepastovumo apraiška, kurią dažnai sukelia žmonių gebėjimo prisiimti ir išlaikyti savo socialinius vaidmenis stoka. Mūsų kasdieninė gyvenimo struktūra dažnai grindžiama tam tikrais socialiniais vaidmenimis, tokiais kaip tėtis, mama, sūnus, žmona, vyras, draugas, vadovas ar pavaldinys ir t.t. Kuomet žmogus nesupranta šių vaidmenų arba nejaučia juos atliekantys tinkamai, tai gali sukelti jausmą, kad jis netinkamai susitvarko su savo gyvenimu, ir tai gali būti potenciali panikos atakos priežastis.

Taigi, viena iš pagrindinių panikos atakų ištakų yra jausmas, kad asmuo negali atitikti savo priskirtų socialinių vaidmenų ir pareigų. Pavyzdžiui, mama gali patirti didelį spaudimą dėl noro būti geriausia mama, bet ji gali jausti, kad nepajėgia tai pasiekti. Tokiais atvejais ji gali susidurti su dideliu stresu, kuris gali išprovokuoti panikos atakas. Tuo pačiu principu, žmonos ar vyrai gali jaustis nesugebantys atitikti partnerio lūkesčių ir reikalavimų, o tai gali sukelti didelį nerimą.

Be to, žmonių pastangos atitikti socialinius vaidmenis gali susilpnėti dėl pernelyg didelio darbo krūvio, ekonominio spaudimo arba emocinio streso. Visa tai gali sustiprinti panikos atakų riziką, nes asmuo gali jaustis nepajėgus deramai išspręsti problemas ar susidoroti su savo emocinėmis reakcijomis.

Kuo psichoterapija gali būti veiksminga?

Egzistencinės krypties psichoterapija yra giluminė terapinė praktika, kuri padeda žmonėms suvokti savo egzistencinius iššūkius. Ši terapija skatina sąmoningumą, aktyvų požiūrį į gyvenimą ir ieškojimą prasmingų atsakymų į egzistencinius klausimus.

Kai kalbame apie panikos atakų gydymą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus:

Sąmoningumo skatinimas: psichoterapeutas padeda klientui padidinti sąmoningumą savo jausmams, mintims ir kūno pojūčiams panikos atakų metu. Tai padeda žmogui geriau suprasti savo reakcijas ir jas valdyti. Taip pat psichoterapija padeda giliau suvokti savo baimės ir nerimo jausmus, padeda klientui pažinti jo požiūrį į tai, kas kelia nerimą. Tai gali lemti lengvesnį gyvenimo realybės priėmimą, pažinimą ir galimybę kurti naujus prasmingus veiksmus, santykius ir pan.

Egzistencinių klausimų sprendimas: psichoterapeutas gali padėti klientui išsiaiškinti, ar panikos atakos gali būti susijusios su gyvenimo prasmės ir vertybių klausimais. Tai gali leisti žmogui peržiūrėti savo požiūrį į egzistencinius iššūkius ir ieškoti naujų prasmingų atsakymų.

Gyvenimo prasmės paieška: egzistencinės krypties psichoterapija taip pat skatina klientą ieškoti gyvenimo prasmės ir vertybių. Tai gali padėti sumažinti nerimo lygį ir sustiprinti asmeninį augimą. Tam, kad nerimas būtų mažesnis, svarbu matyti kryptį, kuria gyvenime judam.

Giliau suprasti panikos atakų šaltinius: psichoterapija taip pat gali padėti klientui giliau suprasti panikos atakų šaltinius. Terapeutas gali padėti klientui identifikuoti gyvenimo iššūkius, kurie gali būti susiję su baimės priepuoliais, ir kartu ieškoti konstruktyvių būdų, kaip su jais susidoroti.

Gyvenimo pokyčiai: panikos atakos dažnai atsiranda dėl permainų gyvenime, tokių kaip darbo keitimas, santykių problemos ar kitos stresinės situacijos. Psichoterapija gali padėti išmokti valdyti šiuos gyvenimo pokyčius ir prisitaikyti prie jų.

Asmeninio augimo skatinimas: psichoterapija gali padėti žmogui ne tik susidoroti su panikos atakomis, bet ir pasiekti asmeninį augimą bei geresnę gyvenimo kokybę. Tai gali apimti gilų pasvarstymą apie savo vertybes, tikslus ir poreikius.

Taigi, psichoterapija gali padėti jumis siekiant suprasti jūsų unikalią gyvenimo situaciją. Kartu su psichoterapeutu galite tyrinėti savo mintis, jausmus bei elgesį, susijusį su panikos atakomis, bei ieškoti prasmingų atsakymų į gyvenimiškus klausimus. Tai padės Jums ne tik suvaldyti simptomus, bet ir giliau suprasti savo gyvenimo prasmę ir vertybes. Kuo vidumi jausitės tvirtesni, geriau suprasite kas esate ir apie ką yra šis gyvenimas – tuo jausitės laisviau ir stabiliau.

Svarbiausia prisiminti, kad gyvenimas yra nuolatinis mokymasis ir savęs pažinimas, ir panikos atakos, nors sudėtingos, jose matau didelę prasmę. Jų dėka mes turime neišvengiamai sustoti ir apsidairyti, kokį gyvenimą gyvenam. Galbūt ne savo?