Neištikimybė gali būti naudinga?
Šiame straipsnyje pasinersiu į ginčytiną nuomonę, kad neištikimybė, nors paprastai laikoma griaunančia jėga romantiniuose santykiuose, tam tikromis aplinkybėmis gali duoti teigiamų rezultatų. Šiame straipsnyje sieksiu pasidalinti matymu, kad neištikimybė paradoksaliai gali prisidėti prie santykių stiprinimo.
Neištikimybė dažnai yra išdavystės, pasitikėjimo praradimo ir santykių žlugimo sinonimas. Tačiau šiame darbe sieksiu ištirti netradicinę hipotezę: kad neištikimybė retais ir specifiniais atvejais gali sukelti teigiamų rezultatų santykiams. Pastebiu, kad tam tikrais atvejais santykių krizės sukelia padidėjusią parnerių savistabą, geresnį bendravimą ir potrauminį augimą.
Neištikimybė gali veikti kaip kritinis momentas, verčiantis asmenis ir poras įsigilinti į save pačius. Tai gali paskatinti iš naujo įvertinti asmenines vertybes, santykių dinamiką ir gyvenimo tikslus. Tokia savistaba gali paskatinti autentiškesnį savęs ir savo partnerio supratimą, o tai gali turėti teigiamos įtakos santykių tęstinumui.
Po neištikimybės poros gali užmegzti atviresnį ir nuoširdesnį bendravimą. Šis bendravimo pokytis gali padėti išspręsti pagrindines problemas, kurios galėjo prisidėti prie neištikimybės, o tai lemia gilesnį ir autentiškesnį ryšį.
Potrauminio augimo koncepcija rodo, kad asmenys gali tapti stipresni ir atsparesni iš trauminės patirties. Tai reiškia, kad išdavystės emocinių padarinių pašalinimas gali paskatinti asmeninį ir santykių augimą, o tai lems stipresnį ryšį.
Teko skaityti aibę tyrimų, kuriuose teigiama, kad kai kurios poros, patyrusios neištikimybę, praneša apie padidėjusį pasitenkinimą santykiais po pasveikimo. Tai dažnai siejama su geresniu bendravimu, atnaujintu įsipareigojimu ir gilesniu vienas kito poreikių bei norų supratimu.
Į šią hipotezę būtina žiūrėti atsargiai. Neištikimybė gali sukelia didžiulį skausmą ir žalą. Be to, galimi teigiami neištikimybės padariniai nėra universalūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant išdavystės pobūdį, santykių kokybę iki neištikimybės ir abiejų partnerių noro įsitraukti į santykių gerinimo procesą.
Asmeniškai netoleruoju neištikimybės, daugeliu atveju ji griauna santykius ar paties žmogaus emocinę pasiausvyrą. Tačiau mano kaip psichoterapeuto patirtis rodo, kad po neištikimybės kai kurioms poroms yra augimo, gilesnio supratimo ir stipresnio ryšio potencialas. Supratimas, kokiomis sąlygomis vyksta šis paradoksalus reiškinys, gali suteikti vertingų įžvalgų konsultuojant santykius. Todėl esant santykių sunkumams, rekomenduoju kreiptis pas psichoterapeutą ar porų terapeutą tam, kad specialistas padėtų Jums Jūsų gyvenimą ir santykius pamatyti iš šono.
