Mirę santykiai: kaip ištrūkti?
Ar kenčiate nuo tokių santykių, kuriuose dominuoja apatija, kritika, pasyvi ar aktyvi agresija, vengimas, nepagarba? Ankstesnėse dvejose dalyse aptariau „mirusių“ santykių požymius bei priežastis, kas juose mus sulaiko. Šių publikacijų nuorodas pateiksiu po straipsniu. Šį kartą man svarbu atkreipti dėmesį į galimybes, kaip iš tokių santykių ištrūkti?
Norėčiau pradėti nuo to, kad mintys, kuriomis pasidalinsiu, yra teorinės, rodančios tam tikrą judėjimą, kryptį. Tai nėra greita ir stebuklinga „piliulė“, kurią perskaičius galėtumėte be nerimo keisti savo gyvenimą. Kartais su klientais mėgstu pasidalinti tam tikra metafora ir susieti ją su psichoterapija. T. y. pasakoju jiems, kad norint dalyvauti fitneso varžybose kelių treniruočių ir mitybos bei sporto programos neužtenka. Dėl tokio tikslo būtina nuolat stengtis, sportuoti, mat tik taip kūnas pradės keistis. Tie patys procesai reikalingi ir psichikai. Žinoti, su kokiais sunkumais susiduriama, nereiškia, kad pavyks lengvai juos įveikti. Todėl pirmasis žingsnis norint ištrūkti iš „mirusių“ santykių yra siekis pamatyti save ir juos iš šono, pastebėti ir pripažinti partnerio nepagarbos požymius bei suvokti, koks puoselėjamas ryšys yra, kokia vieta jame užimama, kas sulaiko ir kur link apskritai judama.
Supratus, kad santykiai yra toksiški, ir nusprendus skirtis svarbu suvokti, kad šis kelias greičiausiai bus skaudus. Daug klientų atskleidžia, jog jie gyvena lūkesčiu, kad tuoj ateis „nebemylėsiu jo ir nebus man gaila“ diena. Tuomet ir bus galima pradėti skyrybas. Tačiau taip nebus. Prisirišimas yra didelė jėga, kurią bet kokiu atveju reikės išgyventi. Gali kilti mintys – „o kaip aš paliksiu žmogų, kurį taip stipriai myliu?“ Tačiau kokia prasmė būti su žmogumi, kuris nesugeba mylėti sveika meile? Šiuo atveju svarbu pastebėti neadekvačią viltį, kad partneris pasikeis, kurią sukelia vienatvės ir netekties baimė. Tačiau tiesa ta, kad jau seniai esate vieniši, tik to nesuvokiate.
Nutraukti santykius (t. y. išsiskirti, nustoti gyventi kartu) – tik antrasis žingsnis. Jį įgyvendinus tikėtina, kad partneris gali mėginti susigrąžinti jus manipuliuodamas, sukeldamas gailesčio ar kaltės jausmus. Tokiu atveju svarbu nepasiduoti, neatsakinėti į provokuojančias žinutes, neatsiliepti į skambučius, nesusitikti. Tikrai nekalbu apie tai, kad turėtumėte bėgti nuo skausmo, stiprių išgyvenimų. Tačiau svarbu save apsaugoti nuo potencialaus spaudimo, kurį gali sukelti partneris.
Išsiskyrus gali apimti didelė baimė dėl ateities, beprasmybės jausmas. Šios emocijos gali būti tokios stiprios, kad ims pasąmoningai stumti grįžti į toksiškus santykius. Tuomet svarbu suprasti save, savo baimes, elgesio motyvus, galų gale pačius santykius. Dažnai skirdamiesi klientai savęs klausia: „Kaip aš gyvensiu be jo?“. Tokiu atveju visuomet noriu aiškiai išgirsti – „O su kuo jūs nesusitvarkytumėte?“
Taigi mėginant ištrūkti iš „mirusių“ santykių svarbiausia suvokti, kad šis ryšys iš triktųjų yra toksiškas. Palikti jį bus sunkus darbas. Jame teks susidurti su savo gyvenimu ir pačiu savimi. Pasikeitimo kelias gali būti ilgas ir skaudus, tačiau galiu užtikrinti – jis vertas rezultatų. Kovoti su sunkumais vienam nėra lengva. Nuo priklausomybės kenčiančiam žmogui išgyti pačiam taip pat sunku. Dėl to svarbu rasti žmonių, kurie galėtų jus palaikyti, o geriausiai, jei tai būtų psichoterapinė grupė.
Asmeninės ir grupinės terapijos derinys – tai geriausias būdas pradėti gyventi iš naujo bei svarbiausia – išmokti kurti sveikus ir laimingus tarpusavio santykius. Specialisto įžvalgos įgalins pradėti elgtis savarankiškiau, mokytis kurti ribas palaikant asmeninius ryšius bei nekartoti santykių modelio kitoje partnerystėje. Juk sveika meilė išlaisvina vaizduotę, kūrybiškumą. Žmogus tampa aktyvesnis ir laimingesnis. Ši meilė gali būti mažiau ryški, tačiau kur kas gilesnė ir patikimesnė, suteikianti ramybės ir saugumo. Aišku, ji neišskiria ir kitų emocijų, tokių kaip pyktis arba agresija, tačiau jos reiškiamos priimtinais būdais ir nekenkia santykiams.
Mirę santykiai: ar verta kovoti?
Mirę santykiai: kaip nuo to apsisaugoti?
Parengė: Psichologas – psichoterapeutas Erikas Siudikas
