Mirę santykiai: kaip nuo to apsisaugoti?

Mirę santykiai: kaip nuo to apsisaugoti?

Kiekvienas iš mūsų svajojame apie tvirtus santykius, kuriuose nuolat vyrautų aistra, empatija, tarpusavio supratimas, bendrumo jausmas. Pastebiu, kad dažnai žmonės nori ir tikisi, kad toks ryšys vystytųsi savaime. Jie sako, kad tam užtenka meilės. Tačiau vien meilės ir noro paprastai negana. Ankstesnėse publikacijose kalbėjau apie tai, kas yra „mirę“ santykiai, kas juose sulaiko, kaip iš jų ištrūkti. Taip pat apie tai, kada verta dėl jų kovoti. Šiame straipsnyje noriu trumpai pasidalinti mintimis, ką daryti ir kaip kurti tarpusavio ryšį, kad būtų galima jį apsaugoti nuo „mirties“.

Minėjau, jog santykių kūrimas – tai sudėtingas nuolatinis darbas, per kurį į vieną sujungiami du skirtingi pasauliai. Mes nuolatos keičiamės, todėl ir santykis su antra puse kinta. Svarbu tai suvokti ir priimti. Nuolatinės permainos reikalauja pastovių pastangų ir atsidavimo. Pamėginsiu įvardinti kelias pagrindines gaires, kurių laikantis galima santykius išgelbėti nuo „mirties“. Noriu pabrėžti, kad jos jokiais būdais neturėtų būti primestos. Tai turi kilti iš vidaus.

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į kaltinimus santykiuose. Dažnai dalindamiesi savo pastebėjimais ir mintimis mes nejučia keliame savo partneriui įtampą, skatiname jo nepasitenkinimą ir gynybinę reakciją. Pavyzdžiui, „Tu vėl nesusitvarkei!“ arba „Kodėl tu vėl pamiršai?“ ir pan. Tokie teiginiai skamba lyg priekaištas ir jie provokuoja agresiją. Todėl norėčiau patarti, kad dalinantis pastebėjimas ir nepasitenkinimu reikėtų kalbėti apie tai, kas jaučiama susidūrus su tam tikromis situacijomis. Pavyzdžiui, „Kaskart labai nuliūstu, kai tu nesusitvarkai“ arba „Mane apima pyktis ir nusivylimas, kai tu pamiršti man išsakytus pažadus. Pakalbėkime, kaip galime tai išspręsti“. Toks priėjimas prie partnerio sutramdys jo gynybinę reakciją, padės lengviau išgirsti ir suvokti pastabas.

Palaikymas ir pasitikėjimas – vienas didžiausių santykių stūmoklių. Sudėtingiausiomis akimirkomis būti kartu, klausyti vienas kito, nevengti pokalbių, kurie nepatinka, išbūti juose iki galo – tai didelė santykių vertybė. Dalintis savo sėkmėmis ir nesėkmėmis yra labai svarbu. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į vieną niuansą. Kai partneris dalinasi savo sunkumais ir liūdesiu, antroji pusė jaučia, jog turėtų kažko imtis, kad padėtų. Vis dėlto rekomenduoju nedalinti neprašytų patarimų, o tiesiog mokytis būti su kito žmogaus liūdesiu. Dažniausiai jis pats žino, kaip jam elgtis, tiesiog jis nori būti išklausytas, išgirstas ir suprastas. Neretai užtenka tiesiog buvimo šalia.

Santykius į priekį stumia ir bendri ateities planai, vizijos, pomėgiai. Kadangi puoselėdami tarpusavio ryšį žmonės keičiasi, jų požiūris, pomėgiai taip pat kinta. Todėl santykiai turi būti nuolatinė vienijančių pomėgių ir bendrumų paieška. Nesvarbu, kokios bebūtų svajonės, svarbu dalintis jomis. Antroji pusė neturėtų būti įpareigota įgyvendinti šias svajones. Tiesiog pakanka jas išgirsti. Pastebiu tendenciją, kad kai poros jaučiasi artimos, pradeda į tam tikrus dalykus žiūrėti panašiai.

Abipusis supratimas – dar viena vertybė, leidžianti santykiams augti. Tai neturėtų būti reikalavimas, kad antroji pusė mąstytų ar tam tikrus aspektus vertintų taip pat. Kalbu apie tai, ar žmogus sugeba partnerį matyti jo paties akimis. T. y. suprasti jo mintis, požiūrį, mąstyseną ir priimti jį. Svarbu, kad tai būtų abipusiška. Mat tai padeda emociškai suartėti, suteikia laisvės jausti, išreikšti savo jausmus, mintis nejaučiant kaltės ir suvokiant, kad partneris visa tai priima. Noriu išskirti ir tai, kad santykiuose svarbu pamatyti ir gerbti kito žmogaus ribas. Lygiai taip pat reikėtų nebijoti brėžti savąsias bei kalbėti apie jas.

Ne paskutinėje vietoje atsiduria ir intymioji santykių pusė – bučiniai, miegas kartu, apsikabinimai, romantiška vakarienė, pokalbiai apie seksualinius troškimus ir lytinius santykius. Tarpusavio aistrą dažniausiai slopina kaupiamos nuoskaudos, pyktis, kuris neretai nukreipiamas į partnerį. Todėl svarbu išsikalbėti ir stengtis išgirsti.

Baigdamas norėčiau pasidalinti dešimties žingsnių metafora. Santykiuose yra svarbus abiejų žmonių indėlis į artumo kūrimą. Įsivaizduokite, kad jus ir jūsų partnerį skiria dešimt žingsnių. Lygiavertiškiems santykiams būdinga tai, kad abi pusės nueina po penkis žingsnius ir susitinka pusiaukelėje. Normali santykių dinamika yra ir tuomet, kai partneris grįžta vieną žingsnį atgal, o kitam tenka žengti šeštąjį arba atvirkščiai. Tačiau pajutus, kad einama septynis, aštuonis, devynis ar visus dešimt žingsnių, vertėtų susirūpinti. Todėl kaskart pasitikrinkite, ar neatiduodate santykiuose daugiau, nei gaunate. Jie bus gyvi tol, kol juos kurs abu žmonės. Vienas partneris tiesiog negali „vilkti“ kito paskui save. Mylinti antroji pusė nėra priežastis likti santykiuose, kurie neturi perspektyvos ir sukelia didelį skausmą.

Parengė: psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas

Susiję straipsniai

Mirę santykiai: kas tai?

Mirę santykiai: kas tai?

Ar esate tas pavargęs žmogus, kuris kenčia nuo pasikartojančių emocinių sužalojimų santykiuose vis mėgindamas dėl jų kovoti? Ar jums įdomu, kas jus laiko tokiuose santykiuose, kurie jums netinka ir dėl kurių jaučiatės blogai? Norėtumėte suprasti, ar verta dėl tokio ryšio kovoti? Ir jeigu taip, tai kaip? Kaip apsisprendus sugebėti ištrūkti iš jų, o pajutus rusenančią […]
Mirę santykiai: kas sulaiko?

Mirę santykiai: kas sulaiko?

Pirmoje dalyje dalinausi tuo, kas yra „mirę“ santykiai ir kaip juos atpažinti. Šioje publikacijoje man būtų svarbu glaustai pakalbėti apie priežastis, kurios mus sulaiko tokiuose skaudžiuose ir sudėtinguose santykiuose. Šios išvardintos priežastys bus tikrai ne visos. Kiekvienas išgyvenęs „mirusius“ santykius galėtų sąrašą papildyti savo patirtimi. Todėl pasistengsiu įvardinti tik dažniausiai pasitaikančias. Pradėsiu nuo citatos, kurią […]
Mirę santykiai: kaip ištrūkti?

Mirę santykiai: kaip ištrūkti?

Ar kenčiate nuo tokių santykių, kuriuose dominuoja apatija, kritika, pasyvi ar aktyvi agresija, vengimas, nepagarba? Ankstesnėse dvejose dalyse aptariau „mirusių“ santykių požymius bei priežastis, kas juose mus sulaiko. Šių publikacijų nuorodas pateiksiu po straipsniu. Šį kartą man svarbu atkreipti dėmesį į galimybes, kaip iš tokių santykių ištrūkti? Norėčiau pradėti nuo to, kad mintys, kuriomis pasidalinsiu, […]
Mirę santykiai: ar verta kovoti?

Mirę santykiai: ar verta kovoti?

Kiekvieni santykiai patiria įvairių sunkumų. Tačiau kyla klausimas, ar jie jau yra „mirę“? Kokie santykiai yra verti kovos? O kuriuos tikrai reikėtų užgesinti? Prisimenu porą, kuri atvyko į santykių terapiją. Įvykis, po kurio jie nusprendė kreiptis į mane, buvo smurto protrūkis – vyras trenkė žmonai į veidą. Pirmojo susitikimo pradžioje moteris dalinosi skausmu ir išgyvenimais, […]
Psichologas - psichoterapeutas Erikas Siudikas

Erikas Siudikas

Psichologas – psichoterapeutas

© 2023 Psichologine-pagalba.net
Autorinės teisės saugomos. Kopijuoti leidžiama tik gavus raštišką sutikimą.