Ką reiškia būti savimi?

Ką reiškia „būti savimi“ yra vienas iš dažniausiai keliamų klausimų psichologijoje ir saviugdos pasaulyje. Žmonės dažnai svarsto, kaip būti tikrais savimi, neišduodant savo prigimties, tuo pačiu metu laikantis visuotinai priimtų moralinių ir etikos normų. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp savo vidinių troškimų ir išorės reikalavimų? Šiame straipsnyje aptarsiu, ką reiškia būti savimi ir kaip galima suderinti savo prigimtį su visuomenės taisyklėmis ir vertybėmis.

Žmogaus prigimtis yra daugiapusė. Joje galime išskirti tris pagrindines dalis:

• Gyvuliška prigimtis – tai instinktyvioji mūsų dalis, kuri padeda mums išgyventi. Ši prigimtis apima bazinius poreikius, tokius kaip maistas, miegas, saugumas. Gyvuliškos prigimties supratimas gali padėti mums geriau suprasti savo kūno signalus ir poreikius. Pavyzdžiui, kai esame pavargę ar alkani, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos signalus ir suteikti sau tai, ko reikia, arba kai jaučiam grėsmę – gintis.
• Žmogiškoji prigimtis – tai mūsų socialinė prigimtis, kuri leidžia mums bendrauti, kurti bendruomenes, išreikšti emocijas ir suprasti kitus žmones. Ši prigimtis skatina mus siekti pilnaverčio gyvenimo, bendradarbiauti ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Žmogiškoji prigimtis leidžia mums suprasti, kaip svarbu būti sąžiningiems, pagarbiai elgtis su kitais ir palaikyti sveikus santykius.
• Dieviškoji prigimtis – tai aukštesnioji mūsų dalis, kuri siekia egzistencinių tikslų, tokių kaip dvasingumas, moralė ir savęs tobulinimas. Ši prigimtis pasireiškia tada, kai siekiame tapti geresniais žmonėmis ir prisidėti prie pasaulio gerovės. Dieviškoji prigimtis įkvepia mus ieškoti prasmės, siekti kilnių tikslų ir dalintis savo žiniomis bei patirtimi su kitais.

Gyventi pagal savo prigimtį nereiškia, kad turime nepaisyti visuomenės taisyklių ir vertybių. Priešingai, tikras savęs išreiškimas turi būti suderintas su pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Štai keletas būdų, kaip tai pasiekti:

• Savirefleksija – nuolat analizuokite savo veiksmus ir jausmus, siekdami suprasti, ar jie atitinka Jūsų vertybes ir moralinius principus. Tai padeda išvengti veiksmų, kurie galėtų pakenkti kitiems ar prieštarauti Jūsų pačių įsitikinimams. Savirefleksija yra tarsi vidinis kompasas, kuris padeda mums nepasiklysti gyvenimo kelyje.
• Empatija – gebėjimas įsijausti į kitų žmonių jausmus ir poreikius. Empatija padeda mums suprasti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus ir leidžia pasirinkti tokius elgesio būdus, kurie yra naudingi ne tik mums, bet ir aplinkiniams. Tai kuria tarpusavio supratimą ir stiprina santykius su kitais.
• Atsakomybė – prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę pripažinti savo klaidas ir stengtis jas taisyti, o ne kaltinti kitus ar aplinkybes. Atsakomybė yra brandžios asmenybės bruožas, kuris padeda mums augti ir tobulėti.

Būti savimi kaip žmogumi reiškia prisiimti atsakomybę už savo žmogiškąją prigimtį. Tai apima ne tik savęs pažinimą ir priėmimą, bet ir pagarbią sąveiką su kitais žmonėmis. Žmogus, kuris gyvena pagal savo žmogiškąją prigimtį, siekia ne tik nekenkti kitiems, bet ir būti naudingas savo bendruomenei.

Pavyzdžiui, šuniukas, gyvendamas pagal savo gyvulišką prigimtį, gali žaisti, miegoti, valgyti ir rūpintis savo poreikiais, tačiau jo elgesys yra ribojamas aplinkos ir šeimininko nustatytų taisyklių. Panašiai ir žmogus, gyvendamas pagal savo instinktus, susiduria su visuomenės nustatytomis ribomis. Tačiau, skirtingai nuo šuniuko, žmogus turi gebėjimą suprasti ir atsižvelgti į kitų žmonių poreikius bei jausmus.

Būti savimi reiškia suderinti savo prigimtį su visuomenės taisyklėmis ir vertybėmis. Tai reikalauja savirefleksijos, empatijos ir atsakomybės už savo veiksmus. Tikras savęs išreiškimas yra ne tik gyvenimas pagal savo prigimtį, bet ir pagarbi sąveika su kitais žmonėmis. Svarbiausia yra ne tik nekenkti kitiems, bet ir būti naudingu savo bendruomenei, siekiant aukštesnių tikslų ir prisidedant prie pasaulio gerovės.

Galiausiai, norėdami gyventi pilnavertį gyvenimą, turime nuolat siekti pusiausvyros tarp savo prigimties ir visuomenės reikalavimų. Tik taip galėsime išreikšti tikrąjį save ir tapti geresniais žmonėmis, kurie prisideda prie bendros gerovės.

Raktiniai žodžiai: savirefleksija, empatija, atsakomybė, žmogiškoji prigimtis, gyvūninė prigimtis, dieviškoji prigimtis, psichologas Vilniuje, psichoterapeutas Vilniuje, Erikas Siudikas