Ar verta priekaištauti vyrui?
Dažnai tenka susidurti su dilema: ar verta nuolat priekaištauti vyrui dėl tam tikrų situacijų, ar geriau sutelkti dėmesį į savo jausmus ir emocijas? Šiame straipsnyje aptarsiu šį klausimą, pateikdami tiek teorinius patarimus, tiek realų gyvenimo pavyzdį.
Kartais atrodo, kad nesutarimus su partneriu galima išspręsti logiškai – tiesiog pasakius tinkamus žodžius arba nutylėjus tam tikras situacijas. Tačiau paslaptis slypi gebėjime atitraukti dėmesį nuo išorinių dirgiklių (pavyzdžiui, vyro elgesio) ir sutelkti jį į savo vidinį pasaulį, savo jausmus. Svarbu išmokti atpažinti ir išreikšti savo emocijas tuo metu, kai jos kyla be priekaišto ar kaltinimo.
Pavyzdžiui, kai situacija tampa beviltiška ir priekaištai tampa nuolatiniais, svarbu suprasti, kad logiškai šių problemų neišspręsi. Toks elgesys gali tik sukurti daugiau įtampos ir pagilinti konfliktą. Stenkitės pastebėti savo vidinį pasaulį, kuriame vyrauja chaosas ir daugybė neišaiškintų jausmų, pabandykite klasifikuoti, gilinti jausmų supratimą, įsivardijimą ir aiškintis, iš kur auga jų šaknys. Stebėkite, kas vyksta vyro vidiniame pasaulyje, ką jis išgyvena, ir būkite tame savimi. Būti savimi reiškia elgtis ne iš instinktų, impulsyvumo, o iš jausmų.
Jei ilgą laiką kenčiate nuo tam tikros santykių problemos, svarbu apsvarstyti, ar verta nuolat priminti vyrui apie jo trūkumus. Geriau atitraukti dėmesį nuo jo veiksmų ir sutelkti jį į savo jausmus. Stebėkite, kas vyksta Jūsų vidiniame pasaulyje, kokius jausmus išgyvenate ir bandykite juos suprasti. Tai padės jums geriau suprasti savo emocijas ir jas valdyti.
Dažnai bandome logiškai paveikti situaciją, tačiau tai gali sukelti tik daugiau streso. Pavyzdžiui, jei vyras nepadaro to, ką manome esant būtina, kyla noras jam priekaištauti. Tačiau vietoj to, geriau leisti sau išgyventi ir išreikšti savo emocijas tuo metu, kai jos kyla. Svarbu ne priekaištauti, o tiesiogiai dalintis, kokius jausmus tam tikras vyro elgesys Jums sukelia. Tai padeda atitraukti dėmesį nuo išorinių dirgiklių ir sutelkti jį į savo vidinį pasaulį. Tai gali padėti Jums su vyru susitikti be gynybų.
Štai viena istorija iš realaus gyvenimo. Viena pora ilgą laiką turėjo finansinių problemų. Vyras dirbo su pertraukomis, pinigų namuose beveik nebuvo. Jie gyveno nuomojamame bute, ir kai artėjo nuomos mokėjimo terminas, prasidėdavo ta pati istorija. Žmona bandė vyrą skatinti rasti pinigų, tačiau jis atsakydavo: „Viskas susitvarkys, nesijaudink“. Ir iš tiesų, problema buvo sprendžiama – dėl to, kad žmona imdavo viską į savo rankas, rasdavo papildomą darbą, skolindavosi pinigų iš sesers ir pan.
Mėnesis po mėnesio, moteris išseko. Kai artėjo dar vienas mokėjimo terminas, o vyras vėl tradiciškai pranešė, kad situacija kažkaip pati išsispręs, žmona atsakė: „Gerai“ ir ėmėsi savo reikalų. Ji nesistengė rasti pinigų, nors tai jai buvo labai sunku, nes buvo aktyvi ir ryžtinga asmenybė.
Atėjus mokėjimo dienai, pradėjo skambinti buto savininkas. Žmona neatsakė į skambučius, todėl savininkas paskambino vyrui. Vyras atėjo pas žmoną ir paklausė: „Kodėl tu nemoki už butą?“ Žmona atsakė: „Neturiu pinigų. Aš tau sakiau apie šią problemą, tu atsakei, kad viskas kažkaip išsispręs. Aš nežinau, ką daryti.“ Vyras bandė paskatinti ją, kad ji pati išspręstų problemą, kaip jis buvo įpratęs, tačiau ji atsisakė. Nors ji puikiai suprato, kad gali atsidurti gatvėje, jos ryžtas buvo stipresnis už baimę.
Galų gale vyras susitvarkė, susitarė su buto savininku dėl mokėjimo atidėjimo, rado papildomą darbą ir sumokėjo už butą.
Ši situacija tapo lūžio tašku porai. Žmona pirmą kartą pamatė, kad galima elgtis kitaip. Kad jie yra du, kad vyras yra veiksnus ir kai ji neperima visko į savo rankas, jis pradeda veikti. Po truputį jie mokėsi bendrauti kitaip. Galų gale vyras pradėjo dirbti, gerai uždirbti, jie nusipirko savo butą ir t.t. Iš esmės dabar jų gyvenimas pajudėto iš taško.
Ši istorija parodo, kad kartais svarbu atsitraukti nuo įprasto elgesio ir leisti kitam žmogui prisiimti atsakomybę. Priekaištauti ar ne – atsakymas slypi kiekvieno viduje. Svarbiausia yra gebėjimas atpažinti savo emocijas, jas išreikšti ir stebėti, kaip į tai reaguoja kitas žmogus. Priekaištai dažnai veda į niekur, todėl reikia mokytis stebėti ir dalintis savo jausmais bei žiūrėti, kur tai veda.
Raktiniai žodžiai: santykiai, šeima, priekaištai, emocijos, atsakomybė, psichologas Vilniuje, psichoterapeutas Vilniuje, Erikas Siudikas
