Negaliu pamiršti partnerio iš praeities. Ką daryti?
Net ir po ilgo laiko, kartais atrodo, kad širdyje vis dar gyvena žmogus iš mūsų praeities. Kai ryšys su buvusiu partneriu daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, svarbu suprasti, kaip tai gali trukdyti kurti naujus santykius ir atrasti laimę. Šiame straipsnyje apžvelgsiu, kaip psichoterapija gali padėti susidoroti su šiais iššūkiais ir žengti pirmyn gyvenime.
Įdomu pastebėti, kad praeities santykių prisiminimai dažnai kyla ne tik iš meilės, bet ir iš įpročio ar baimės likti vieniems. Kartais, suvokę, kad šie jausmai nebeturi realios sąsajos su mūsų dabartiniu gyvenimu, galime pradėti atsisveikinti su praeitimi ir atsiverti naujoms galimybėms.
Santykių tipai: meilė ar savanaudiškumas?
Ar dažnai santykių pradžioje sau užduodame klausimą: kodėl aš renkuosi šį žmogų? Ar tai tikra meilė, ar veikiu iš savanaudiškų paskatų? Suvokimas, kad santykiai gali būti dviejų rūšių – altruistiniai ir savanaudiški – padeda geriau suprasti savo pačių elgesį. Altruistiniuose santykiuose partneriai myli vienas kitą be lūkesčių, džiaugiasi vien galimybe būti kartu. Tokiuose santykiuose, net ir nutrūkus ryšiams, niekas nelieka, išskyrus dėkingumą už bendrai praleistą laiką. Tai tarsi brangios atminties lobynas, iš kurio galime pasisemti stiprybės ir įkvėpimo ateičiai. Nors gedėjimo jausmas ir liūdesys yra neišvengiamas skyrybų metu, tai ne trauma, o natūralus atsisveikinimas su kažkuo, kas buvo brangu.
Kita vertus, santykiai, kurie dažniau primena sandėrį, yra paremti abipusėmis naudomis, kurios gali būti materialinės ar emocinės. Tokiuose ryšiuose partneriai tampa tarsi naudotojai, vienas kito vartotojai. Po tokio ryšio nutrūkimo dažnai atsiranda pyktis, nusivylimas ir gili nuoskauda, nes abiejų investicija į santykius buvo netolygi. Suvokimas, kad šie santykiai buvo daugiau apie tai, ką galime gauti, o ne apie tai, ką galime duoti, gali padėti išvengti panašių situacijų ateityje.
Kaip išgyti?
Pirmas žingsnis gydant senas žaizdas – supratimas, kad mes patys esame atsakingi už savo jausmus ir mintis. Tai reiškia, kad turime prisiimti atsakomybę už savo emocinę būklę ir imtis veiksmų, kad pagerintume savo gyvenimą. Psichoterapija gali būti labai naudinga priemonė, padedanti iš naujo įvertinti praeities santykius ir, svarbiausia, mūsų paties vaidmenį juose.
Dažnai mums svarbu suprasti, kad ne visada buvome teisūs ar nuoširdūs, ir tai gali atnešti didelį palengvėjimą bei padėti mums atleisti sau ir kitiems. Jei jausmai ir minčių likučiai išlieka, gali būti naudinga bandyti atnaujinti ryšį su buvusiu partneriu atsiprašant jį už savo savanaudiškumą, kad prisiimtume atsakomybę už savo elgesį. Svarbu tai daryti ne tikėdamiesi atsakymo ar atleidimo, bet siekiant asmeninio išgijimo ir vidinės ramybės.
Taigi, prieš bandydami pamiršti buvusį partnerį, turėtume mokytis iš santykių, kurie mus formavo. Supratimas, kad kiekvienas santykis mums suteikia žinių, padeda atsikratyti ne tik liūdesio, bet ir leidžia žvelgti į ateitį su nauja išmintimi. Kiekvienas ryšys gali būti vertingas, jei mokomės iš patirties ir leidžiame sau judėti pirmyn. Žvelgdami į praeitį kaip į pamoką, o ne kaip į kliūtį, mes kuriame tvirtesnį pagrindą savo emocinei gerovei ir būsimiems santykiams.
Raktiniai žodžiai: praeities santykiai, emocinis likutis, psichoterapija, atsakomybės prisiėmimas, vidinis augimas, psichologas Vilniuje, psichoterapeutas Vilniuje
