Kodėl mus erzina kitų gyvenimai?
Kiekvienas esame patyrę momentų, kai kitų žmonių elgesys ar pasirinkimai gyvenime mus stipriai erzina. Ypač tai pasireiškia, kai stebime artimuosius ar draugus sunkiose situacijose ir jaučiamės bejėgiai jiems padėti. Šiame straipsnyje pasidalinsiu matymu, viena iš krypčių, kodėl mus gali erzinti kitų netinkamas elgesys ir kaip su tuo tvarkytis.
Gavau tokį laišką:
„Mano draugė yra sudėtingoje santykių situacijoje su savo vyru, kuris dažnai ją ignoruoja ir nesirūpina šeima. Ji turi tris nuostabius vaikus, tačiau ji nieko nekeičia. Man baisu dėl jos ir vaikų. Jaučiu didžiulį pyktį jos vyrui. Kiekvieną kartą, kai matau ją liūdną ar girdžiu apie dar vieną pyktį su vyru, sunku tvardytis. Nežinau, kaip jai padėti. Aš žinau, kad nereikėtų kištis į kitų žmonių asmeninius reikalus, bet šioje situacijoje negaliu tiesiog stovėti ir nieko nedaryti. Tai yra apie mano artimą draugę ir jos vaikus. Aš bijau dėl jų. Ką man daryti?“
Šis laiškas atskleidžia ne tik rūpestį, bet ir gilų vidinį konfliktą – norą padėti ir kartu suvokimą, kad kai kuriose situacijose galime būti bejėgiai. Ar tai tik rūpestis dėl kito žmogaus, ar kažkas giliau, slypintis mūsų pačių širdyje?
Taigi, kodėl mus erzina kitų elgesys?
Kai labai domimės kitų (artimųjų ar draugų) gyvenimais ir svarstome, kiek mums reikia kištis sprendžiant jų problemas, tai dažnai rodo mūsų nenorą pastebėti savo pačių neatsakingo elgesio savo gyvenime. Ar tai tikrai yra mūsų pyktis, nukreiptas į kitą žmogų, ar jis yra tik ekranas, atspindintis mūsų pačių vidinį nepasitenkinimą? Ši situacija tampa veidrodžiu, kuriame atsispindi ne tik draugės iššūkiai, bet ir mūsų pačių neišspręsti klausimai.
Galbūt mes ignoruojame problemas santykiuose su savo tėvais, sutuoktiniu, vaikais ar darbe. Šis procesas universaliai veikia visus. Kai nenorime matyti savo neatsakingumo – pradedame matyti kitų neatsakingą elgesį. Energiją ir dėmesį, reikalingą savo neatsakingumui ištaisyti, nukreipiame kitur. Tai tarsi pabėgimas nuo savo problemų – kuo labiau susikoncentruojame į kitus, tuo mažiau lieka laiko pažvelgti į save. Bet ar šis pabėgimas išties išsprendžia mūsų problemas, ar tik uždengia jas?
Todėl tokioje situacijoje svarbu mums mokytis analizuoti save. Ką stengiamės nepamatyti savo gyvenime? Įprotis taisyti kitus žmones yra neigiamas įprotis. Kaip dažnai mes tampame kitų gyvenimo „ekspertais“, tuo tarpu savame gyvenime nesame net pradedantieji? Ką mums iš tiesų sako tas poreikis taisyti kitus? Gal tai mūsų baimė, kad jei pažvelgtume į savo problemas, jos pasirodytų pernelyg sunkios spręsti?
Daugelis susiduriame su žinojimu, kaip kiti turi gyventi. Tačiau kas mes esame, kad žinotume, koks yra teisingas gyvenimas kitiems? Mes nesame Dievas. Iš kur galime suprasti, kas yra idealu? Tai tik mūsų iliuzinis paveikslas galvoje, kai mums atrodo, kad žinome, kas yra teisinga. Tokie įsitikinimai dažnai kyla iš mūsų pačių nesaugumo – norime tikėti, kad suprantame pasaulį ir galime jį kontroliuoti, tačiau realybė dažnai būna daug sudėtingesnė ir neapčiuopiama.
Visada galime pasiūlyti pagalbą kitiems tiesiogiai, jeigu matome poreikį, bet jos nekišti per jėgą. Jeigu jiems reikės – priims, nereikės – atsisakys. Jei patys žmonės nesiima aktyvių veiksmų savo problemai spręsti, tai reiškia, kad dėl kažkokių mums nežinomų priežasčių dabartinė padėtis jiems yra naudinga. Kartais tie sprendimai, kurie mums atrodo logiški ir teisingi, kitam žmogui gali atrodyti nesuprantami ar net bauginantys. Kiekvienas turi savo gyvenimo ritmą, ir mes negalime primesti savo tempo kitam.
Esu matęs šimtus pavyzdžių, kai žmonės savo problemas išsprendžia patys, kai „geri žmonės“ nustoja kištis į jų reikalus. Galbūt kartais didžiausia pagalba yra būtent tai – leisti kitam žmogui savarankiškai išspręsti savo problemas, suteikti erdvę augimui ir mokymuisi.
Taigi, mus erzina kitų netinkamas elgesys, nes tai atspindi mūsų pačių neišspręstas problemas ir neatsakingumą. Svarbu suprasti, kad mūsų noras taisyti kitus dažnai kyla iš mūsų pačių trūkumų ir baimių. Šis suvokimas gali tapti pirmu žingsniu į gilesnį savęs pažinimą. Ar mes esame pasirengę pažvelgti į veidrodį, kuriame atsispindi ne tik kitų, bet ir mūsų pačių trūkumai?
Geriausias būdas padėti kitiems, yra būti šalia, siūlyti pagalbą, bet nesikišti per prievartą. Tikrasis rūpestis pasireiškia ne per kontrolę, bet per empatiją ir supratimą. Kiekvienas žmogus turi teisę klysti ir mokytis iš savo klaidų, o mes galime būti šalia, palaikydami ir suteikdami jiems erdvę tai daryti.
Raktiniai žodžiai: netinkamas elgesys, psichologinė analizė, asmeninis tobulėjimas, santykių problemos, savęs supratimas, psichologas Vilniuje, psichoterapeutas Vilniuje, Erikas Siudikas
