Depresija – sielos liga, kurią išgydyti įmanoma

Depresija — tai sudėtinga, daugiasluoksnė būsena, kurią dažnai vadinu „sielos liga“. Tai nėra tik paprastas liūdesys ar prasta nuotaika; tai giluminė žmogaus vidinės ir išorinės realybės nesuderinamumo išraiška. Šiame straipsnyje gilinsiuos į depresijos prigimtį, jos priežastis ir galimus būdus jai įveikti, remiantis savo psichoterapinėmis ir filosofinėmis įžvalgomis.

Kaip augalas negali augti ir žydėti, jei jam nesuteikiamos būtinos sąlygos, taip ir žmogus negali jaustis gerai, jei jo fiziniai, psichologiniai ir dvasiniai poreikiai yra nepatenkinti. Dažnai depresija atsiranda, kai mes neatsižvelgiame į savo prigimtį, kai gyvename taip, lyg būtume atitrūkę nuo savęs ir savo esmės.

Depresijos šaknys – žmogiškosios prigimties nepaisymas

Fizinis lygmuo: depresija dažnai prasideda fiziologiniame lygmenyje. Kai mūsų gyvenimo būdas neatitinka kūno poreikių, kenčia hormonų balansas. Įtemptas gyvenimo ritmas, netinkama mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali paveikti neurotransmiterius, tokius kaip dopaminas, serotoninas, ir noradrenalinas. Šių medžiagų trūkumas sukelia apatiją, nuovargį ir prarastą gyvenimo džiaugsmą.

Psichologinis ir dvasinis lygmenys: depresija dažniau kyla dėl vidinių konfliktų ir nesuderinamumo su dvasiniais poreikiais. Kai mūsų vidinis pasaulis neatitinka išorinės realybės, mes patiriame sielos skausmą. Pavyzdžiui, daugelis žmonių tikisi, kad antidepresantai išspręs jų problemas, tačiau tai gali būti lyg tapetų klijavimas ant namo, kurio sienos dar net nėra pastatytos. Medikamentinis gydymas gali padėti sumažinti simptomus, tačiau be gilesnio darbo su savimi depresija dažnai grįžta.

Civilizacijos augimas – viena iš depresijos priežasčių

Civilizacijos vystymasis neabejotinai keičia mūsų gyvenimą. Prieš šimtmetį dauguma žmonių dirbo fizinį darbą, buvo ūkininkai ir gyveno artimoje sąsajoje su gamta. Dabar dauguma mūsų dirba protinį darbą, dažnai atitrūkę nuo savo kūno ir emocijų. Šis pokytis atnešė naujų iššūkių, kuriuos mūsų protas dar tik pradeda įsisavinti. Todėl natūralu, kad psichologinių ir emocinių sutrikimų, tokių kaip depresija, dažnis didėja.

Pasaulinė statistika rodo, kad depresija kamuoja apie 10 proc. populiacijos. Tai reiškia, kad kas dešimtas žmogus kenčia nuo šios būklės ir jaučiasi nelaimingas. Klausimas, kurį turėtume užduoti: kas su mumis vyksta? Kodėl, nepaisant materialinės gerovės, tiek daug žmonių jaučia dvasinę tuštumą?

Siekdami suprasti depresijos prigimtį, turime pažvelgti į keturis pagrindinius žmogaus poreikius:

1. Progreso poreikis: žmogui svarbu jausti, kad gyvenime yra judėjimas į priekį. Progreso trūkumas lemia stagnaciją, o stagnacija — emocinę krizę. Tai, ką mes mokomės ir kaip mes augame, tiesiogiai veikia mūsų vidinę savijautą. Be asmeninio tobulėjimo sunku jaustis laimingam.
2. Gyvenimo srauto poreikis: „Būti sraute“ reiškia jausti, kad esame tinkamoje vietoje ir darome tai, kas mums iš tikrųjų svarbu. Tai įmanoma tik tada, kai mokomės klausytis savęs, suvokti savo tikruosius norus ir poreikius, o ne tai, ką mums diktuoja visuomenė.
3. Poreikis būti naudingam: būti reikalingam kitiems suteikia gyvenimui prasmę. Gyvenant tik dėl savęs, dažnai jaučiamės tuščiai. Pagalba kitiems, dalinimasis savo patirtimi ir žiniomis, suteikia gilesnę prasmę mūsų egzistencijai.
4. Sielos ramybės poreikis: vidinė laimė ir ramybė yra tai, ko dažnai ieškome išorėje, nors iš tikrųjų šie lobiai slypi mumyse pačiuose. Mūsų užduotis — išmokti atverti šį vidinį potencialą, atrasti savo tikrąjį „aš“.

Įsivaizduokite Audrių, 35 metų vyrą, sėkmingai dirbantį technologijų sektoriuje. Audrius uždirba gerą atlyginimą, turi puikią šeimą, tačiau pastaruosius kelerius metus jaučiasi nuolatos prislėgtas. Jam trūksta gyvenimo džiaugsmo, ir jis vis dažniau svarsto, kad galbūt serga depresija. Iš pradžių jis kreipiasi į gydytoją, kuris paskiria antidepresantus. Vaistai padeda sušvelninti simptomus, bet Audrius pastebi, kad jo tuštumos jausmas niekur nedingo.

Vieno psichoterapijos užsiėmimo metu Audrius prisimena, kaip vaikystėje svajojo tapti menininku, tačiau pasirinkęs „racionalų“ karjeros kelią, užgniaužė savo kūrybiškumą. Šis suvokimas tampa lūžiu jo terapijoje. Audrius pradeda tyrinėti savo tikruosius poreikius ir norus, o po kurio laiko nusprendžia daugiau laiko skirti tapybai. Nors jis ir toliau dirba technologijų srityje, kūrybinė veikla padeda jam atgauti prarastą gyvenimo skonį.

Rekomendacijos depresijos įveikimui:

1. Kreipkitės pagalbos: jei depresija sunkėja ir trukdo kasdienei veiklai, kreipkitės į psichoterapeutą ar psichiatrą. Medikamentinis gydymas gali būti būtinas, tačiau svarbu neapsiriboti tik vaistais.
2. Ieškokite savo tikrųjų poreikių: skirkite laiko savistabai. Ką iš tikrųjų norite daryti gyvenime? Kas jums suteikia džiaugsmo? Mokykitės atskirti tikrus norus nuo primestų visuomenės lūkesčių.
3. Būkite teisingi su savimi: neapgaudinėkite savęs ir kitų. Atvirumas yra pirmasis žingsnis į gijimą. Kai esate sąžiningi su savimi, lengviau atpažinti tikrąsias problemas ir jas spręsti.
4. Ieškokite vidinės ramybės: praktikuokite meditaciją, kvėpavimo pratimus, ar tiesiog leiskite sau būti tyloje. Ramybė ir pusiausvyra ateina, kai mokomės klausytis savo sielos.
5. Padėkite kitiems: pagalba kitiems žmonėms gali tapti prasminga gyvenimo veikla, kuri ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir padeda atsitraukti nuo savo problemų.