Skip to main content

Kaip suprasti, ar pasirinkimas yra prasmingas?

Kaip suprasti, ar pasirinkimas yra prasmingas?

Ar aš darau tai dėl savęs, ar dėl kitų? Kam man išvis šito reikia? Šie klausimai, galbūt, skamba paprastai, tačiau iš tikrųjų jie apibrėžia daugelio žmonių vidinius ieškojimus. Kaip psichoterapeutas dažnai girdžiu istorijas apie tai, kaip žmonės siekia tikslų ir priima sprendimus tik tam, kad kažkam kažką įrodytų – tai gali būti šeima, partneris, visuomenė ar netgi ankstesnis „aš“. Tačiau ką daryti, kai po pasiekimo lieka tuštuma, kai nebėra jokio džiaugsmo, o laimėjimo momentas prabėgo nepastebėtas?

Pirmiausia verta sustoti ir paklausti savęs – kam man to reikia? Šis klausimas yra paprastas, tačiau į jį atsakymas ne visada būna aiškus ir paprastas. Būtent čia dažniausiai slypi visų „būti ar nebūti“ dilemų šaknys. Ar man tikrai reikia keisti darbą, ar tiesiog noriu pabėgti nuo nemalonių jausmų? Ar man verta skirtis, ar tiesiog nebemoku bendrauti su savo partneriu?

Dažnai šie klausimai kyla iš vidinių proto būsenų ir nesupratimo savęs, o ne dėl objektyvių aplinkybių. Toks mąstymo modelis, kuris linkęs formuluoti uždarus klausimus, dažniausiai atveda į spąstus. Atsiranda beprasmybės jausmas, nes uždaryti klausimai neturi savyje atsakymo. Protas linkęs kelti paradoksus ir sukti mus į užburtą ratą.

Jeigu siekiate išvengti spąstų, svarbu suvokti skirtumą tarp uždarų ir atvirų klausimų. Uždari klausimai paprastai prasideda nuo „ar“, „turėčiau“, „galbūt“ ir susitelkia tik į lokalią situaciją: „ar verta keisti darbą?“, „ar man skirtis?“, „ar man stengtis labiau?“ Toks klausimų formulavimas nieko neįtraukia ir neatsižvelgia į platesnį kontekstą, todėl neretai žmogus lieka tarsi uždarytas rėmuose. Uždari klausimai tiesiog sukelia papildomą nerimą, kuria įtampą, o sprendimo rasti vis tiek nepavyksta.

Kita vertus, atviri klausimai remiasi į perspektyvą ir nuoseklumą. Jie leidžia pamatyti, kaip mūsų pasirinkimai siejasi su ilgalaikiais tikslais ir vertybėmis. Pavyzdžiui, vietoje „ar man skirtis?“ galima klausti „kam man šie santykiai?“ arba „ką aš noriu sukurti šiuose santykiuose?“ Tokiu būdu mes nukreipiame dėmesį į tai, kas svarbu mums patiems ir koks pasirinkimas padėtų kurti ilgalaikę laimę.

Kaip tęstinumo paieška padeda atsikratyti beprasmybės jausmo?

Vienas efektyviausių būdų atsikratyti beprasmybės jausmo – užduoti klausimus, kuriuose slypi tęstinumas ir aiški kryptis. Pavyzdžiui, jei norite uždirbti milijoną, paklauskite savęs: „kam man milijonas?“, „ką aš veikčiau su milijonu?“ arba „kaip mano gyvenimas pasikeistų pasiekus šį tikslą?“ Uždavus šiuos klausimus, atsakymuose jau slypi perspektyva ir ilgo laikotarpio vizija. Tokiu būdu klausimų sistema tampa atvira, o ne uždara, tad Jums lengviau priimti sprendimus ir suprasti, kodėl tam tikri pasirinkimai Jums yra (ne)prasmingi.

Įdomu tai, kad uždavę tokius atvirus klausimus, dažnai pamatome, jog tikslas, kurio siekėme, nebėra toks svarbus. Galbūt noras uždirbti milijoną slypėjo noro įrodyti savo vertę, o iš tiesų jums reikia tik finansinio saugumo jausmo, kurį galima sukurti ir kitais būdais.

Protas – labai sudėtingas įrankis, kurį galime palyginti su uždara sistema. Mąstydami uždarai, mes atsisakome plačiau pažvelgti į situaciją. Tokiu būdu galime jaustis tarsi užrakinti – kiekvienas sprendimas, kiekvienas klausimas tampa tarsi narvas, kuriame sukame be galo besisukančius ratus. Štai kodėl neretai po ilgų apmąstymų nesugebame priimti jokio sprendimo, o situacija tik dar labiau blogėja.

Norėdami iš to išsivaduoti, turime stengtis į situacijas žiūrėti plačiau. Užduokite sau klausimą, kodėl apskritai svarstote šį pasirinkimą? Kur Jūsų pasirinkimas veda ir kaip jis veikia kitus jūsų gyvenimo aspektus?

Pvz., jei žmogus abejoja, ar keisti darbą, vietoje klausimo „ar keisti darbą?“, klauskite savęs „kodėl aš noriu keisti darbą?“, „kokias mano vertybes atspindi šis darbas?“, „ar šis darbas padeda man augti kaip asmenybei?“ Tokiu būdu Jūs pereisite nuo uždaros sistemos prie atviros, suteiksite savo protui laisvės pamatyti daugiau, nei yra įmanoma, esant uždarame mąstyme.

Kaip rasti prasmę pasirinkimuose?

Galiausiai svarbu pabrėžti, kad prasmės ieškojimas nėra vienkartinis veiksmas. Tai nuolatinis procesas, kuris reikalauja nuolat peržiūrėti ir pergalvoti savo sprendimus. Ar tai būtų darbas, santykiai, ar kasdienės smulkmenos – kiekvienas pasirinkimas turi atitikti mūsų asmeninius tikslus ir vertybes.

Taigi, aktas į prasmingus pasirinkimus yra gebėjimas įsiklausyti į save. Būkite atidūs savo vidiniam balsui, jausmams ir intuicijai. Nebijokite paklausti savęs, kas Jus iš tikrųjų daro laimingais, ir ar Jūsų pasirinkimai padeda tai sukurti. Kartais atsakymas nebus aiškus, bet per nuolatinį reflektavimą ir sąmoningą buvimą savo gyvenime, Jūs galite pastebėti tikrus, gilius motyvus ir atskleisti savo tikrąją prasmę.

 

Raktiniai žodžiai: prasmingi pasirinkimai, uždari ir atviri klausimai, vidinis dialogas, prasmės paieška, pasirinkimo paradoksas, mąstymo spąstai, savirefleksija, Erikas Siudikas

Psichologas – psichoterapeutas Erikas Siudikas