Kada turiu būti atsakingas už kito jausmus man?

Dažnai gyvenime susiduriame su situacijomis, kai aplinkiniai žmonės jaučia įvairius jausmus – pyktį, nusivylimą, liūdesį – dėl mūsų veiksmų ar žodžių. Šiomis akimirkomis kyla svarbus klausimas: ar tikrai esame atsakingi už šiuos jausmus?

Pirmiausia, svarbu pripažinti, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo jausmus ir reakcijas. Niekas kitas negali priversti mūsų jaustis tam tikru būdu – tai yra mūsų vidinis pasirinkimas, paremtas mūsų patirtimi, vertybėmis bei požiūriu. Šis principas – asmeninės atsakomybės suvokimas – yra pagrindas emociniam intelektui augti. Tik tada, kai suvokiame, kad mūsų emocijos yra mūsų pačių atsakomybė, galime pradėti valdyti savo reakcijas ir siekti geresnio emocinio balanso.

Tačiau čia kyla papildomas klausimas: ar galime elgtis kaip norime, visiškai neatsižvelgdami į kitų jausmus? Žinoma, teoriškai galime teigti, kad kiti žmonės yra atsakingi už savo jausmus, tačiau mūsų veiksmai gali stipriai paveikti jų emocinę būklę.

Kokia mūsų įtaka kitiems ir atsakomybė už elgesį?

Jei norime kurti artimus ir harmoningus santykius, turime pripažinti, kad mūsų elgesys veikia aplinkinius. Pavyzdžiui, jei nuolat juokaujame taip, kad kažkas iš mūsų aplinkos jaučiasi įžeistas ar nepatogiai, galime pastebėti, kad jų emocinė būsena pablogėja. Nors jų reakcijos galiausiai yra jų atsakomybė, mes vis tiek turime sąmoningai suvokti savo veiksmų poveikį.

Ši dinamika tampa ypač svarbi artimuose santykiuose. Tarkime, jei mūsų partneris dažnai jaučia diskomfortą dėl mūsų žodžių ar veiksmų, tai tiesiogiai veikia mūsų santykius. Ir nors teoriškai galėtume sakyti, kad tai jo jausmai, praktikoje tai tampa ir mūsų rūpesčiu. Kodėl? Nes mums rūpi mūsų partnerio emocinė būsena ir norime, kad jie jaustųsi laimingi bei mylimi. Todėl atsiranda atsakomybė ne tik už tai, kaip mes reaguojame į jų jausmus, bet ir už mūsų elgesio įtaką šiuose santykiuose.

Vieną situaciją iliustruoja klientas, pavadinkime jį Tomu. Tomas pasakojo, kaip per ilgą laiką jis nesąmoningai nuolat erzino savo draugą, juokaudamas apie jo nesėkmes. Iš pradžių draugas tik šypsodavosi ir juokėsi kartu, tačiau laikui bėgant Tomas pastebėjo, kad draugas tapo tylus ir mažiau bendraujantis. Vieną dieną Tomas gavo žinutę, kurioje draugas prisipažino, kad šie „juokai“ tapo skaudūs ir priverčia jaustis nepilnaverčiu. Nors Tomo tikslas niekada nebuvo žeisti, jo veiksmai turėjo neigiamą poveikį draugo emocinei būklei. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip kartais mūsų veiksmai gali netyčia paveikti kitų jausmus, net jei patys to nesuvokiame.

Tomo istorija parodo svarbią pamoką: ne visada reikia sąmoningai siekti įskaudinti kitą žmogų, kad tai įvyktų. Kartais reikia sustoti ir įsiklausyti į aplinkinių signalus, kad galėtume koreguoti savo elgesį.

Svarbu – atgalinis ryšys ir sąmoningumas

Svarbus aspektas šiame procese yra atgalinis ryšys, kurį gauname iš aplinkinių. Jei matome, kad mūsų žodžiai ar veiksmai žeidžia kitus, mes turime galimybę keisti savo elgesį. Kartais toks pokytis gali būti subtilus ir mažas, pavyzdžiui, renkantis kitaip juokauti ar atsisakant tam tikrų temų, kurios gali žeisti. Tokiu būdu mes išreiškiame savo rūpestį ir atsakomybę už aplinkinių jausmus.

Galų gale, jei žmonės, kuriuos skaudiname, mums yra svarbūs, atsiranda didesnė motyvacija dirbti su savimi. Tai nėra savęs išdavystė, o sąmoningas sprendimas mažinti neigiamą poveikį, kurį darome kitiems. Tai yra principas, padedantis kurti laimingesnį ir harmoningesnį gyvenimą: jei negalime padaryti gero, bent jau stenkimės nekenkti arba sumažinti žalos, kurią darome savo žodžiais ar veiksmais.

Tad kaip galime atsakingai elgtis, kai susiduriame su situacijomis, kuriose mūsų veiksmai gali paveikti kitų emocijas?

• Įsiklausykite į atgalinį ryšį. Jei pastebite, kad Jūsų žodžiai ar veiksmai kelia kitų neigiamas emocijas, sustokite ir įsivertinkite, ar galite kažką pakeisti.
• Paklauskite tiesiai. Kartais geriausias būdas sužinoti, kaip Jūsų elgesys veikia kitus, yra tiesiogiai jų paklausti. Atvira ir nuoširdi komunikacija padeda greičiau rasti sprendimus.
• Rinkitės švelnesnę komunikaciją. Juokaudami ar reikšdami kritiką, stenkitės būti jautresni ir įsivaizduokite, kaip Jūsų žodžiai gali būti priimti.
• Nenuvertinkite kitų jausmų. Net jei manote, kad kažkieno reakcija yra perdėta, gerbkite jų emocijas ir pripažinkite jų teisę jaustis tam tikru būdu.
• Dirbkite su savo elgesiu. Jei matote, kad Jūsų elgesys dažnai žeidžia kitus, įvertinkite galimybę keisti savo požiūrį ar įpročius. Tai parodys jūsų sąmoningumą ir rūpestį santykiuose su kitais.

Raktiniai žodžiai: atsakomybė už jausmus, emocinis intelektas, santykiai, elgesio įtaka, savirefleksija, psichologas Vilniuje, psichoterapeutas Vilniuje, Erikas Siudikas